Internetinė prekyba Lietuvoje sparčiai plečiasi, klientus vilioja mažesnės kainos el. parduotuvėse ir prekių pristatymo galimybė. Tačiau tradicinių prekybos vietų atstovai tuo ima vis garsiau piktintis, aiškindami, kad internetu perkantys klientai piktnaudžiauja: esą prekes jie apžiūri, matuojasi, bando tradicinėse parduotuvėse, bet įsigyja internetu.

Vartotojams tradicinės parduotuvės - matavimosi kabinos

Štai mažmeninio sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių tinklo Sportland vadovas - Vladas Korsakovas aiškina, kad tradicinės parduotuvės tampa savotiškomis internautų matavimosi kabinomis ir pasisako netgi už didesnį interneto parduotuvių apmokestinimą. Kiti tradicinių parduotuvių vadovai bei savininkai taip pat nepatenkinti tokiu pirkėjų elgesiu ir vadina tai kultūros stoka, tačiau pripažįsta, kad panašiai elgiasi daugelio šalių pirkėjai, pirmiausia nusižiūrintys patikusias prekes lentynose, o vėliau įsigijantys elektroniniu būdu.

Beje, drabužiai, avalynė ir sporto prekės Lietuvoje yra vieni populiariausių internetinių pirkinių - šios rūšies pirkiniai sudaro 37% visos internetinės prekybos. Dar tiek pat internetu nuperkama bilietų į įvairius kultūros renginius. Toliau eina telekomunikacijų paslaugos (23%), turistinės kelionės (17%). apgyvendinimo paslaugos per atostogas (12%).

Iš viso, Statistikos Departamento duomenimis, prekyba internetu šiemet suintensyvėjo kone du kartus. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį prekių ir paslaugų internetu bent kartą pirko ar užsisakė 11%, visų 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba beveik kas penktas interneto prieigą turintis Lietuvos gyventojas.

Internetine bankininkyste naudojasi kone puse Lietuvos gyventojų

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.), gyventojai su aukštuoju  išsilavinimu (78 proc.), vadovai (93 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.), namų šeimininkės (70 proc.).

Pasak Baltijos tyrimų direktorės, dr. Rasos Ališauskienės, lyginant apklausos rezultatus ir Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenis, galima teigti, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga.

Matyti, kad pagal elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių Lietuva lenkia Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Austriją, Italiją, Čekiją, Latviją, Lenkiją ir daugelį kitų Europos šalių, – sako  R. Ališauskienė.

Mažiausiai elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi vyresni nei 50 metų žmonės (šioje grupėje tokiomis paslaugomis nesinaudoja 77 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (nesinaudoja 93 proc.) bei nedirbantys pensininkai (nesinaudoja 93 proc.). R. Ališauskienės teigimu, tendencijos rodo, kad gyventojų, nesinaudojančių elektroninės bankininkystės paslaugomis, mažėja.

Nuo 2003 iki 2011 m. elektroninės bankininkystės paslaugas pasirinkusių Lietuvos gyventojų procentas sparčiai auga, todėl galima teigti, kad jis ir toliau turėtų nuosekliai augti, nes žmonės yra linkę pasirinkti vadinamuosius e-sprendimus, kurie jiems taupo laiką ir pinigus, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

Įdomu, kiek apskritai šiuo metu gyventojų Lietuvoje naudojasi internetu

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos Baltijos tyrimai atliktos apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18 – 29 metų jaunimas (96 proc.), 30 – 49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.) Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 proc. ir 64 proc.

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur (3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse).

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių  Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose.

Anot Baltijos tyrimų direktorės Rasos Ališauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad interneto naudotojų Lietuvoje sparčiai auga, o pagal interneto prieigą namų ūkiuose Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių.

Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose, – sako R. Ališauskienė.

Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) suaugusių šalies gyventojų  nė karto nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių. Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės (65 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (67 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (47 proc.), bedarbiai (41 proc.) bei nedirbantys pensininkai (85 proc.).

Nors internetu nesinaudojančių žmonių dalis išlieka gana svari, tačiau tyrimo rezultatų ir ES statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenų palyginimas rodo, kad ši dalis nuosekliai mažėja. Tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – interneto naudotojų ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiai turėtų augti, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

Šaltiniai:

mokslinis žurnalas - Veidas (gruodis)
mokslinis žurnalas - Verslo klasė (gruodis)
Statistikos departamentas - stat.gov.lt