Kiekvienais metais, pasauliniame ekonomikos forume Ženevoje apžvelgiamos informacinių technologijų vystymosi tendencijos. Praeitais metais, t.y. 2010-iais, Lietuva bendroje skalėje užėmė 42-ą vietą iš 138-ių šalių, taip buvo aplenkta daugelį kaimyninių šalių. Išgirdus žinią apie aukštą Lietuvos įvertinimą iškyla klausimas – kiek tai svarbu pačiai valstybei ir vietinėms IT kompanijoms? Pasirodo IT sektorius atlieką svarbų vaidmenį mūsų šalyje. IT analitikų teigimu, Lietuvos institucijos šiais metais į IT sektorių investavo net 253,9 milijonus litų (22 procentais daugiau nei pernai). Didesnioji investicijų dalis atkeliavo iš Europos Sąjungos (178,1 milijonas). Pagrindinis lėšų pasiskirstymas išsidėstęs taip: 60 procentų lėšų skirta informacinių sistemų kūrimui ir plėtrai, 24 procentai – ilgalaikio turto investicijų projektams ir 12 procentų – IT saugai.

Skaičiai rodo, kad IT kaip verslo šaka yra aktyviai skatinama ir tai akivaizdžiai matosi vietinių IT kompanijų veikloje tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienio šalyse. Visai neseniai (š.m. spalio 13-14 d.) JAV, San Diege, vyko pasaulinė paroda „CTIA ENTERPRISE & APPLICATIONS”. Pirmą kartą parodoje dalyvavusios Lietuvos IT įmonės, renginio metu pristatė pažangius mobilaus sektoriaus sprendimus bei organizacijas potencialiems verslo partneriams, investuotojams ir technologijų specialistams. Buvo pristatyti pažangūs mobilių technologijų sprendimai bei saugumo sistemos, kurie Lietuvoje jau yra žinomi, tai: mobilūs apmokėjimai („Mokipay Europe“), integruoti elektroninės bankininkystės sprendimai („Etronika“), vartotojo patirties tyrimai ir dizainas bei mobilūs sprendimai („Idea Code“), mobilus socialinis tinklas („Eskimi“), mobilaus ir įprasto interneto integravimo sprendimai telekomunikacijoms („Metasite Business Solutions“), informacinės sistemos pagal individualius užsakymus („Agmis“) bei saugai svarbios sistemos („Baltijos informacinės sistemos”). Tokios rūšies parodos IT kompanijoms leidžia pamatyti naujų sprendimų, kurie galėtų būti pritaikyti Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms.

Mažo ir vidutinio IT verslo plėtra į užsienio rinkas

Smulkus ir vidutinis verslas yra apibrėžiamas kaip privačiai valdoma ir tvarkoma verslo kryptis, su sąlyginai nedideliu darbuotojų skaičiumi ir atitinkamomis pardavimo apimtimis. Tokios įmonės darbuotojų skaičius paprastai neviršyja 500 žmonių, reikalingų visos kompanijos operacijoms atlikti. Mažos bei vidutinės įmonės gali būti klasifikuojamos ir pagal tokius metodus kaip metinių pardavimų skaičius, valdomo turto dydis ar surenkamo pelno skaičius. Tokios įmonės yra plačiai paplitusios tarp daugelio pasaulio valstybių ir yra priklausomos nuo šalies ekonominės situacijos. Tipinis pavyzdys šioje situacijoje būtų nedidelės kompiuterių bei jų dalių pardavimu užsiimančios firmos, vietinės interneto ar telefono ryšio paslaugas teikiančios bendrovės ar privačios tinklapių kūrimu, redagavimu ar serverių nuoma užsiimančios įmonės. Be to, smulkus ir vidutinis verslas puikiai tinka interneto marketingo srityje, nes jis lengvai gali aptarnauti specializuotas nišas ir tai sutaupo daug žmonių laiko.

Vienas iš esminių mažo bei vidutinio verslo pranašumų yra nepriklausomumas. Buvo atliktas tyrimas, kuriuo metu nustatyta, kad 38% tokių kompanijų savininkų prieš tai paliko savo buvusias darbo vietas, kad galėtų įkurti savo verslą ir būti patys sau vadovais. Laisvė veikti nepriklausomai yra kaip atlygis smulkaus bei vidutinio verslo savininkams. Be to, daugelis žmonių nori priimti savo sprendimus, savo pačių nuožiūra rizikuoti ir gauti naudą savo įdėtomis pastangomis. Naujų klientų radimas yra pagrindinis iššūkis smulkaus bei vidutinio verslo savininkams. Toks verslas reikalauja nemažai laiko, pastangų bei kasdienio darbo prie rinkodaros plano tobulinimo, kad sukurtų nuolatinį verslo srautą, pradėtų plėstis bei konkuruoti ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkoje.

Smulkioms ir vidutinėms kompanijoms, kurioms pavyko sėkmingai “prasimušti“ ir įsitvirtinti vietinėje rinkoje, sekantis žingsnis apie kurį jos galvoja yra to verslo plėtra už savo dabartinės rinkos ribų, tai yra gamybos apimčių didinimas, naujų padalinių steigimas ir skverbimasis į užsienio rinkas. Tam įgyvendinti yra daug galimybių, kurios dažniausiai priklauso nuo verslo šakos, kuria užsiima savininkas, prieinamų išteklių, reikalingų verslo plėtrai ir kiek laiko, pinigų bei sukaupto kapitalo yra ryžtamasi investuoti siekiant šios ambicijos įgyvendinimo. Jeigu viskas yra paruošta, tokioms kompanijoms reikia nueiti nemažą kelią, kol bus pasiektas galutinis tikslas, tam reikia įgyvendinti nemažai žingsnių, kuriuos atlikus ši kompanija bus tikra, kad ji yra pajėgi sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tai yra ilgus metus trunkantis procesas.

Tokios kompanijos paprastai įsitikina, kad yra užsitikrinusios tvirtą padėtį vietinėje rinkoje. Dar prieš planus skverbtis į užsienio rinkas, jos plečiasi šalies viduje, atidarydamos naujus savo padalinius bei keliaudamos į kitus šalies miestus. Tai yra pati verslo plėtros pradžia, nuo kurios prasideda tolimesnė verslo plėtra ir naujos galimybės. Iš to verslo savininkai susidaro požiūrį kaip jų siūloma pasiūla patenkina paklausą ir kokiu greičiu ji didėja. Toks verslas būtinai turi palaikyti palaipsniui kylantį pelno augimą, stebėti tendencijas rinkoje tiek iš ekonominės, tiek iš vartotojo perspektyvos, kad išlaikytų savo rinkos dalį. Tam dar kompanijos samdo aukštus administravimo ir valdymo sugebėjimus turinčius darbuotojus, galinčius paruošti verslo plitimą į kitas vietas, kurios geriausiai atsilieptų verslo augimui. Įsitvirtinti nacionalinėje rinkoje padeda ir prekybinių aljansų formavimas, derinantis prie panašaus tipo verslu užsiimančių kompanijų. Tai yra puikus ir pelningas būdas, padedantis įmonei greičiau plėstis.

Kaip sekantį žingsnį plėstis norinčios kompanijos dažnai bando pritaikyti frančizės metodą ir licenzijas savo produktams. Frančizė - verslo metodas, skirtas platinti prekes ar teikti paslaugas. Ji yra apibrėžiama kaip verslo ryšiai tarp kompanijų, kai viena kitai suteikia už tam tikrą užmokestį teisę pasinaudoti firmos vardu, prekiniu ženklu, dizainu, komercine ar gamybine informacija, gaminti, pardavinėti prekes, kurias pagamino ar sukūrė frančizės davėjas. Šis metodas prisideda prie pagrindinių tikslų ir verslo plėtros, nes tai padeda plėstis už užimamos rinkos ribų ir pereiti į gretimus regionus. Smulkaus bei vidutinio verslo įmonėms, užsiimančioms unikalių produktų gamyba yra labai pravartu licenzijuoti savo produktą. Tai yra efektinga priemonė, kurią pritaikius įmonę pasiekia papildomi pinigai, kitoms kompanijoms parduodant licenzijuotus produktus ar paslaugas. Be to, produktų licenzijavimas, palyginus su firmos naujos produkcijos parduotuvės atidarymu, yra alternatyvus būdas produktams parduoti, tik čia rizika yra minimali ir įgyvendinimo kaštai daug mažesni. Įmonės licenzijuotos prudukcijos pardavimo partnerinių firmų ieško panašių prekių pardavimu užsiimančiose įstaigose.

Dar vienas svarbus žingsnis skatinantis smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą yra diversifikacija. Tai yra investavimas į skirtingo tipo akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą siekiant sumažinti investavimo riziką. Diversifikacijos esmė yra išskirstyti investicijas taip, kad visų investuoto turto dalių vertės kritimas vienu metu būtų mažai tikėtinas. Ši strategija yra puikus įmonės augimą skatinantis būdas, nes ji leidžia turėti papildomą skaičių pajamas nešančių šaltinių, kurie dažniausia užpildo ertmes ir, žinoma, padidina pardavimus ir pelno maržas. Kaip patys verslininkai teigia, diversifikacija išplečia tikslinę auditoriją, sustiprina padėtį rinkoje, suteikdama patikimumo tiek mažmenininkų, tiek klientų atžvilgiu. Įmonės, įvykdžiusios šiuos tikslus bei patenkinančios esamos rinkos poreikius kaip sekantį žingsnį plėstis gali ieškoti naujų rinkų už šalies ribų, kuriose būtų galima veikti.

Taip pat mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti parama, dalyvaujant tarptautiniuose bei valstybės pilnai arba iš dalies finansuojamuose projektuose. Skverbiantis į užsienio rinkas nėra nieko geriau nei turėti valstybę kaip savo klientę, nes tai iš tikrųjų suteikia papildomų galimybių užimant konkrečios rinkos dalį.

Lietuviai aplenkė Google kompaniją

Šiuo metu savo rinkos dalį kuria lietuvių sukurta mobilioji piniginė – „Mokipay”. Nepaslaptis, kad lietuviai sėkmingai sugeba įgyvendinti užsibrėžtas idėjas, tam naudojant naujausias technologijas, būtent čia pasireiškia produkto skverbtis į užsienio rinkas, gaminio „Mokipay” kūrėjų ne tik sėkmės tikėjimas, bet ir žinojimas, kad sėkmė iš tikrųjų ateis. Tik kyla klausimas, kuo „Mokipay“ mobiliojo atsiskaitymo sistema geresnė už paprastą, įprastą ir saugią mokėjimo kortelę?Būtina pabrėžti, kad lietuviai pajėgūs aplenkti tokią pasaulio IT milžinę kaip „Google”. Žinoma tai, kad „Google“ kompanija šiuo metu testuoja Amerikoje mokėjimo mobiliuoju telefonu paslaugą – „Google Wallet“. Tuo tarpu, lietuviai šią idėją jau įgyvendinę mūsų šalyje ir bandoma taikytis į užsienio rinkas. Galima teigti, kad toks pavyzdys kaip dar maža „Mokipay“ įmonė yra Lietuvos IT sektoriaus plėtros ateitis. Nes pateikiama unikali idėja, šaunu, kad ji pritampa tarp vietos rinkos, taip pat sukuriamos papildomos darbo vietos ir apskritai lietuviai kelia savo įvaizdį tarptautinėje erdvėje ir vis dėlto ne visi sugeba “nušluostyti nosį“ didžiausioms IT kompanijoms kaip, kad tai padarė „Mokipay“ aplenkdama „Google“ kompaniją ties mobiliosiomis piniginėmis.  Tuo labiau žinant, kad šiuo metu mobiliųjų paslaugų teikėjai kiekybinį rinkos užvaldymą naudoja naujos kokybės paslaugoms. Lietuva viena pirmųjų pasaulyje įdiegė mobilųjį elektroninį parašą, kurio skverbtis pasiekė tokias šalis kaip Šveicariją, Daniją, Olandiją ir kt. Šiandien įmonės ir gyventojai aktyviai naudojasi mobiliąja bankininkyste, tai įtakoja aktyvią elektroninės komercijos plėtrą. Bet vis dėlto, šiuo metu aukščiau visko yra „Mokipay“ sistema. Smulkiau apžvelgiant „Mokipay” sistemą, pastaroji integruota į NFC lustą (ryšys mažame lauke). Naujoji technologija leidžia atpažinti vartotoją, kai šis telefono įrenginį ant kurio uždėtas „Mokipay“ lipdukas, prideda prie nuskaitymo įrenginio. Būtent tas lipdukas ir yra NFC lustas. Su šia sistema mokėjimo kortelė nėra vien tik mokėjimo, ji atlieka ir kitų aibę funkcijų, tai bilietas, miesto ir lojalumo kortelė. Kortelės ir telefono pagalba pasakoma, kiek yra kortelėje pinigų ir kokios nuolaidos taikomos konkrečiuose restoranuose. Tad, „Mokipay“ savo pranašumu lenkia įprastasias mokėjimo korteles. Praktiškai visas „Mokipay“ idėjos pagrindas ir yra minėtoji technologija. NFC yra imli ateičiai ir šiuo metu galima pastebėti populiarėjančių telefonų, kurie yra su NFC lustais. Viso to šalia, tai puikus įrankis, kuris naudojamas ėjimu į užsienio rinkas. Naująją ir po truputį plintančią technologiją galima sulyginti su elektromobiliais. Pastaraisiais jau yra visos galimybės naudotis, bet iki šiol dar nėra sugalvotas veikiantis verslo modelis. Panaši situacija ir su „Mokipay” sistema, tik čia lietuviai jau turi veikiantį verslo modelį ir jį bando primesti tokioms kompanijoms, kaip „Visa“, „MasterCard“, „American Express“. Kitaip tariant, bandoma skverbtis į užsienio kompanijų veiklą, taip siūlant savo produktą, kuris anksčiau ar vėliau susilauks didžiulio populiarumo tarptautiniu mastu, tai tik laiko klausimas kada. To trukdis yra dabartinių mokėjimo kortelių sistema, kuri kompanijoms atneša didžiulį pelną. Vis dėlto analitikų teigimu, NFC mokėjimo sistemos proveržis tikėtinas kitų metų viduryje ar pabaigoje. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad lietuviams plėsti savo „Mokipay“ sistemą padeda 100% mobilių telefonų skverbtis visame pasaulyje. Įdomu, kokios naujosios mokėjimo sistemos galimos perspektyvos Lietuvoje ir į kokias užsienio rinkas šiuo metu dairomasi. Pasirodo, kad Lietuvos rinka nėra nišinė naujajai mokėjimo sistemai, čia neįmanoma greitai rasti milijoną vartotojų. Nors smagu, kad „Mokipay“ jau buvo panaudota neseniai vykusiame Europos krepšinio čempionate. Vis dėlto, Lietuvoje ketinama „Mokipay“ integruoti su miesto kortele, pritaikyti ir kaip viešojo transporto bilietą. Tokiu atveju gautųsi nebloga skverbtis vietinėje rinkoje.

Klausimas, kuo „Mokipay” toks išskirtinis, kad būtų patrauklus užsienio rinkoms? Visam mokėjimo procesui būtinas telefonas ir lipdukas (lustas). Turint reikalingus komponentus pakanka priešais nuskaitymo įrenginį palaikyti telefoną su lipduku – lipdukas skirtas tam, kad būtų atpažintas vartotojas, telefonas tam, kad būtų su kuo įvesti apsaugos kodą.

Šiuo metu vyksta investicinis planas į produktą ir pelno šiuo metu dar nesitikma. Galima suprasti tai, kaip įmonės vertės ir produkto kūrimu, kas leis ateityje judėti į užsienio šalis. Produkto esamos kryptys, Vakarų bei Rytų Europos šalys. Rytuose matyti didelė rinka ir didelis mobiliojo atsiskaitymo potencialas. Skverbimasis vyks ir į rimtesnes rinkas kaip, kad Vokietija. Puiku ir tai, kad „Mokipay Europe“ kompanija turi ir didesnių tikslų, tokių kaip įsitvirtinti JAV rinkoje, ten siūlant jau modifikuotą gaminį, kuris būtų orientuotas į vaikus. Šiuo metu jau tariamasi su Kalifornijos mokyklomis.

Taigi, „Mokipay Europe“ kompanija yra konkretus pavyzdys, kuris sugeba įsitvirtinti vietos rinkoje ir ryžtingai skverbiasi į užsienio šalis. Žinant tai, kad šiuo metu mobilioji komercija išgyvena nišinius metus ir vartotojai itin paklausūs naujoms technologijoms, tik laiko klausimas, kada „Mokipay” susilauks didelės rinkos dalies, apimant užsienio šalis ir vietinę rinką. Kaip pavyzdys, Lietuva – viena pirmųjų šalių, kurioje pradėtas diegti 4G ryšys. Bėgant metams, šiandien 4G ryšio kūrėjai jau turi nemažą rinkos dalį užsienio šalyse kaip, kad Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir kt. Tai įrodymas, kad naujosios technologijos į svečias šalis skverbiasi itin greitai.  

Baltijos informacinės sistemos įmonė, kuri atitinka tarptautinius informacijos saugumo valdymo standartus

Jau dešimt metų, viena Lietuvos įmonių, "Baltijos informacinės sistemos", diegia ir kuria saugai svarbias sistemas. Siekdama užsibrėžto tikslo, kad visi klientų duomenys ir kompanijos vidinė informacija būtų saugi, kompanija įdiegė ir rengiasi sertifikuoti informacijos saugos valdymo sistemą, atitinkančią tarptautinius standartus. Vadovaudamasi principu "svarbiausia saugumas", įmonė sieks gerinti darbuotojų darbo našumą ir didinti konkurencingumą rinkoje.

Atominių elektrinių saugumo sistemas kurianti ir diegianti bendrovė pradėjo savo veiklą 2000 metais. Jau daugiau kaip 8 metus dirba ir už Lietuvos ribų. Teikia paslaugas Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos pramonės įmonėms. Nuo to laiko, sukaupė daug tarptautinių ir daugiataučių komandų valdymo ir bendradarbiavimo patirties ir toliau vystosi informacinių technologijų ir projektų valdymo srityse.

Siekdama užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, 2005 m. įdiegė ir sertifikavo ISO 9001 standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą.

Įmonės teikiamomis paslaugomis naudojasi VĮ Ignalinos, Smolensko, Leningrado bei kitos  Atominės Elektrinės. Vienas iš didžiausių įmonės projektų šiais metais – Armėnijos Atominės elektrinės modernizavimas.

UAB "Baltijos informacinės sistemos", įgyvendina dalinai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Informacijos saugos valdymo sistemos, atitinkančios tarptautinio standarto ISO 27001 keliamus reikalavimus". Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ priemonę „Procesas LT“, kuri dalinai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Projekto tikslas - užtikrinti UAB “Baltijos informacinės sistemos” konkurencingumo didinimą, tenkinant papildomus organizacijos vartotojų keliamus reikalavimus (informacijos saugumo užtikrinimą). Šį tikslą planuojama pasiekti vykdant tokias veiklas kaip:

1. Procesų optimizavimas bei saugumo organizavimo planavimas;


2. Informacijos apsaugos dokumentacijos (politikos, procedūrų ir vadovo) paruošimas;


3. Vidaus auditas, koregavimo veiksmai ir vadovybinės analizės atlikimas.

Projekto įgyvendinimo metu įdiegta informacijos saugos valdymo sistema padės pagerinti darbuotojų darbo našumą, užtikrins klientams, jog organizacija ypatingai rūpinasi tiek savo, tiek ir klientų informacijos apsauga. Kadangi tarptautinis standartas ISO 27001 apibendrina geriausią pažangių pasaulinių organizacijų patirtį informacijos saugos srityje ir yra orientuotas tiek į tinkamų vadybinių, tiek ir į tinkamų technologinių priemonių taikymą, galima būtų teigti, jog vadybos sistemos diegimas atsižvelgiant į šio tarptautinio standarto reikalavimus būtų pati geriausia priemonė užtikrinti informacijos apsaugą. Be to, projekto metu taikant inovatyvius procesų valdymo modelius siekiama valdymo efektyvumą bei tobulinimą išreikšti ciklišku procesu, kuris užtikrintų nuolatinį tobulinimą naudojant duomenų analizę ir inicijuojant tiesioginius pokyčius.

Įdiegus informacijos apsaugos valdymo sistemą būtų užtikrinta konfidencialių vartotojų duomenų, konfidencialios BIS informacijos apsauga, būtų išvengta daugelio įvairių grėsmių, siekiant užtikrinti komercinės veiklos nepertraukiamumą, kiek galima sumažinti komercinės veiklos nuostolius ir kiek galima padidinti investicijų pelną bei komercinės veiklos galimybes.

Įmonės teikiamais duomenimis, tikimasi, kad per tris metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos įmonės darbo našumas padidės 25 procentais, kas savo ruožtu didins įmonės konkurencingumą rinkoje. Taip pat per tris metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos planuojamas 15,7 proc. įmonės apyvartos ir 67,7 proc. įmonės eksporto didėjimas.

Projekto įgyvendinimui skiriama iki 80.000 Lt. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojama iki 50% projekto išlaidų. Likusią projekto išlaidų dalį įsipareigoja skirti projekto vykdytojas UAB „Baltijos informacinės sistemos”.

Taip pat, "Baltijos informacinių sistemų" generalinis direktorius" teigia, kad ateityje yra planuojama išplėsti 2005 metais paruošto, įdiegto ir sertifikuoto ISO9001 standartą pagal "TickIT" schemą, kuri rodo, kad įmonės vadybos sistema atitinka būtent programinės įrangos kokybės geriausios praktikos reikalavimus.

Apibendrinimas

1. Lietuvoje IT sektorius atlieką svarbų vaidmenį, šiais metais į sektorių investuota 253,9 milijonai litų (22% daugiau nei pernai). Didesnioji investicijų dalis gauta iš ES, 178,1 milijonas. Taip didelis dėmesys kreipiamas į mažas ir vidutines IT įmones.


2. Smulkus ir vidutinis verslas gali efektyviai aptarnauti specializuotas nišas.


3. Pagrindinis smulkaus bei vidutinė verslo iššūkis – naujų klientų radimas.


4. Smulkios bei vidutinės įmonės gali rinktis kokią formą naudoti įgaunant kuo didesnę rinkos dalį, tai: plėstis nacionaliniame lygyje (formuojant aljansus), naudoti frančizės metodą ir licenzijas savo produktams, naudojant diversifikaciją.


5. Lietuvių sukurtas unikalus „Mokipay” produktas (mokėjimo mobiliuoju telefonu paslauga) sugebėjo aplenkti „Google“ kompaniją mobiliųjų piniginių srityje.


6. „Mokipay“ naudoja naują NFC technologiją, kurios pagalba skverbtis į užsienio rinkas yra spartesnė.


7. Produkto esamos plėtimosi kryptys - Vakarų bei Rytų Europos šalys, netolimoje ateityje orientuojamasi į Vokietiją bei JAV.


8. Įmonė vadovaudamas principu “svarbiausia saugumas“, siekia gerinti darbuotojų darbo našumą ir konkurencingumą rinkoje.


9. Įmonė savo veiklą vykdo VĮ Ignalinos, Smolensko, Lenigrado bei kitos Atominės Elektrinės. Vienas didžiausių projektu šiais metais – Armėnijos Atominės Elektrinės modernizavimas

Šaltiniai:

Karen E. Spaeder and D. Ransom, 2011, “Entrepreneur Magazine”

L. Leščinskas, 2011, “Verslo klasė” – „Mokipay Europe“ kompanija

http://www.entrepreneur.com/article/70660 - 10 Ways to Grow Your Business

http://www.entrepreneur.com/article/219650 - Five Tips for Getting Started in Exporting”

http://www.bis.lt/?p=149&lang=lt - „Baltijos informacinės sistemos“ saugos sistemos

http://www.bdc.lt/ISO27001.html - ISO/IEC 27001

http://www.verslosavaite.lt/index.php/Lietuvos-imonei-tarptautinis-pripazinimas.html - Lietuvos įmonei – tarptautinis pripažinimas

Straipsnį griežtai draudžiama kopijuoti be autoriaus sutikimo