Miesto veikla šiuo metu priklauso ne tik nuo miesto pramonės, bet taipogi ir nuo pastaruoju metu ypač sparčiai augančių žinių bei socialinės infrastruktūros. Šios dvi formos vaidina lemtingą vaidmenį miesto gyvenime siekyje tobulėti ir kalbant apie miesto konkurencingumą bei išskirtinumą tiek socialinėje, tiek technologinėje aplinkoje. Tokių miestų siekis tobulėti šiuose aspektuose tarp jų nubrėžia liniją ir išryškina juos kaip išmaniuosius miestus (Smart City), kuriuose pasireiškia didesnė technologinė bei socialinė pažangą nei kituose miestuose, didesnis inovatyvumo lygis.

Nors išmaniojo miesto apibrėžimas dar nėra pilnai suformuluotas, toks miestas gali būti identifikuotas atsižvelgiant į šešis pagrdinius aspektus: Ekonomiką, Mobilumą, Aplinką, Gyventojus, Gyvenimo sąlygas, Valdymą. Šios šešios ašys apsijungia į bendrą miesto plėtrą bei siekį tobuėti ir skatina vystymąsi tokių sričių kaip ekonominės teorijos, gamtinių, socialinių bei žmogiškųjų išteklių efektyviausias paskirstymas, gyvenimo kokybės gerinimas, technologinė bei ekonominė pažanga bei piliečių iniciatyva dalyvaujant miesto valdžios sprendimuose. Išmanieji miestai dažnai dar yra vadinami žaliaisiais miestais, nes taip pat siekia mažinti ar atsiriboti nuo aplinką teršiančių veiksnių. Dar galima dadėti, kad išmanieji miestai neturi būti labai tankiai apgyvendinti ir optimalus gyventojų skaičius turėtų siekti maždaug iki 500,000 gyventojų, universitetas mieste yra didelis privalumas, nes pritraukia į miestą žmones, siekiančius įgauti žinių, kurie paskui gali prisidėti kaip indelis į miesto vystymą.

Išmaniojo miesto tikslas yra sutelkti į vieną vietą kuo daugiau visuomeninių organizacijų, valdžios institucijų atstovų, verslo sektoriaus atstovų, išsilavinusių jaunų žmonių tam, kad būtų galima pradėti veikti kartu, optimaliai išnaudoti gamtinius, energetinius resursus, diegti naujas pažangias technologijas ir nemažinant žmonijos vartojimo poreikių minimizuoti resursų vartojimą. Europos Sąjungoje išmąniojo miesto idėja yra labai plėtojama ir skatinama šalių vyriausybių bei yra dalis šiuo metu plačiai vykstančios miestų urbanizacijos. Pats išmąniojo miesto planavimo procesas yra aukštesnio lygio urbanizacijos vystymas.  Šiuo metu  Europoje išmaniaisiais gali vadintis  tokie miestai kaip Kopenhaga, Pamplona, Madridas, Trentas, Kylis, Aberdeenas, Portsmutas, Liublijana, Groningenas ar Amsterdamas.

Puikus pavizdys yra Amsterdamas. Amsterdamas yra Nyderlandų sostinė, didžiausias ir įtakingiausias miestas šalyje. Jame gyvena 760,000 gyventojų. Mieste išvystyta stipri pramonė, jame veikia du universitetai. Nors miestas yra pakankamai didelis, priglaudžiantis daug gyventojų, jis yra priskiriamas prie išmaniausių pasaulio miestų, pasižymintis inovatyviomis idėjomis skatinančiomis technologijų plėtrą, gyvenimo modernizaciją bei yra užsibrėžęs tikslą mažinti energijos naudojimą visose srityse. Šių metų birželio mėnesį, miestas laimėjo Europos Sąjungos įsteigtą apdovanojimą už atsinaujinančios naturalios energijos reklamavimą ir miesto gyventojų skatinimą dėtis prie jos vartojimo. Pavyzdžiui mieste (ir visoje šalyje) gyventojai yra skatinami užuot važiavę automobiliu rinktis viešąjį transportą arba važiuoti dviračiais. Dviračiai visoje šalyje yra labai populiarūs, žmonės jau yra įpratę rinktis juos kaip alternatyvią transporto priemonę ir net yra juokaujama, kad šalyje yra daugiau dviračių nei gyventojų. Tokiu būdu miestas bando pasiekti savo tikslą iki 2025 metų sumažinti anglies dioksido emisijas 40 procentų (beto 2010 metais miestas per metus sumažino anglies dvideginio emisijas 10čia procentų). Gyventojai yra skatinami benzininius automobilius keisti į varomus elektra ir šiuo metu mieste yra nemažai stotelių elektromobiliams pakrauti. Beto Amsterdame yra rengiamos tokios akcijos kaip WE GO, kuriomis yra skatinami gyventojai daugiau laiko praleisti gryname ore, laiko leidimą namuose keisį į pasivaikščiojimą po parkus ar lankytinas, specialiai tam skirtas vietas. Yra daug dėmesio skiriama alternatyviai energijai ir jos pritaikymui. Saulės energijos baterijos yra plačiai naudojamos ir yra tikimasi ateityje pasiekti, kad kiekvienas biuras galės sugeneruoti pakankamai taip vadinamos žaliosios energijos ir ja pakeisti atominę. Amsterdame yra daug taip vadinamųjų išmaniųjų parduotuvių, kur galima įsigyti naujausių modernių produktų, pavyzdžiui šiais metais mieste buvo atidaryta firminė Apple parduotuvė, kurioje galima įsigyti įvairios įmonės produkcijos. Mieste mokyklose vaikai yra skatinami taupyti energiją, skatinamas jų kūrybingumas raginant juos reikštis ir teikti savo idėjas, kaip būtų galima efektyviau tai padaryt. Viešosiose miesto vietose žmonės savo prietaisais gali prisijungti prie nemokamo interneto. Miestas kooperuojasi su įvairiomis kompanijomis, valdžios atstovais bei miestiečiais ir siekia tapti išmaniausiu „Smartest“ miestu visoje Europoje.

Mūsų šalis pati yra pajėgi įgyvendinti tokį projektą ir juo sudominti vietinius investuotojus bei užsienio kompanijas. Be to kalbų apie vadinamųjų smart city projektų įgyvendinimą Lietuvoje pasigirsta dažnai, tačiau ne visuomet jie skirti pritraukti tik informacinių ar aukštųjų technologijų kompanijas. Toks miestas mieste vienoje didelėje teritorijoje galėtų susieti, pavyzdžiui, laisvalaikio parkus ir verslo įstaigas, kurios būtų orientuotos į žmonių poilsį, verslą, technologijas, gyvenimo gerovę ir pritrauktų tiek nacionalines tiek užsienio investicijas, kas atsilieptų teigiamai šalies ekonomikai.

Bet vis dėlto ar tokius pilnai funkcionuojančius projektus Lietuvoje iš viso įmanoma įgyvendinti? Baltijos šalių masteliais- taip. Kad esame maža šalis neverta nusiminti. Visų pirmą išmanieji arba protingieji miestai yra svetimšalių traukos objektai. Į taip vadinamą Smart city atkeliauja dribti protingi, išsilavinę žmonės, kurie išmano savo sritį, tik iškyla vienas klausimas ar lietuviai sugebėtų atvykėlius tinkamai priimti? Čia pasireiškia mažos šalies kompleksas, pačių lietuvių nepilnas pasirengimas pritraukti žmones iš kitų šalių. Statistiniai duomenys rodo, kad išmaniuosiuose miestuose dažnai lankosi ar netgi gyvena užsienio šalių gyventojai. Kiti teigtų, kad ir Lietuvoje užtektinai protingų žmonių, kurie sugebėtų dirbti smart city projektuose. Bet vis dėlto pritraukiant žmones iš užsienio šalių, kartu pritraukiamos ir investicijos, skatinamas verslas. Būtent kuriant modernias inovacijas labai daug prisideda verslas. Nes smart city projektai ir yra kuriami verslo pagrindu, verslininkai jau žino esamos teritorijos gyventojų poreikius ir reikmes, ko jiems trūksta ir kuo labiausiai naudojasi, už kokias paslaugas dažniausiai sutinkama mokėti pinigus. 

Šaltinis: įvairūs moksliniai straipsniai