Šiaurės Velso gyventojas Huw‘as Marshall‘as tapo „Stoneygate 48“ kompanijos, kurią savo vardo naudojimo teisėms įkūrė žinomas Manchester United žaidėjas, taikiniu.

Ponas Marshall‘as užregistravo domeną waynerooney.co.uk dar 2002 m. balandį, kai pamatė futbolininką žaidžiant Everton‘o klubo jaunimo komandoje.

"Maniau, kad jis buvo tikras jaunasis talentas ir... atėjo idėja sukurti nekomercinį gerbėjų puslapį",- sakė Marshall‘as. Vis dėlto jis taip ir nepradėjo rimtai prižiūrėti tinklalapio, o futbolininkui persikėlus į  Manchester United, Marshall‘as visiškai prarado norą toliau ką nors daryti.

Po ketverių metų, 2006-aisiais, Wayne‘as Rooney nusprendė pasisavinti adresą.

Kompanijos advokatai susisiekė su „Nominet“ organizacija, kuri užsiima domenų registravimu ir tvarkymu (Lietuvoje tokias funkcijas turi „Litnet“ organizacija) bei paprašė perkelti domeną jiems, tačiau Marshall‘as atsisakė.

Čia prasidėjo keistas, tačiau žinomas procesas. Vietoj to, kad sprendimą priimtų pati organizacija ar leistų tai daryti teismams, „Nominet“ perduoda ginčus nepriklausomų ekspertų grupei. Naudodama dar sudėtingesnę sistemą, toji grupę priima sprendimą. Jeigu nors viena pusė apeliuoja į jį, dar trys viršesni ekspertai peržiūri bylą ir pateikia galutinį verdiktą.

Ši Wayne‘o Rooney byla buvo išspręsta gana lengvai. Ponui Marshall‘ui buvo nurodyta perleisti adresą, nes jis neturėjo jokių planų ir ketinimų naudotis domenu pastaruosius kelerius metus.

Na, o šį mėnesį „Nominet“ švenčia savo jubiliejų, o per tą laiką jau buvo priimta virš 10 tūkstančių sprendimų, tačiau prekės ženklų valdytojai ne visada laimėjo.

"Tiesa, tai yra paslauga priekinių prekių valdytojams, tačiau jie turi įrodyti savo teisėtumą,",- sako „Nominet“ direktorius.

Tai patyrė „Mastercard“ kompanija, 2006 m. bandžiusi perimti maestro.co.uk savo nuosavybėn.

Tinklalapis priklausė Mark‘ui Adams‘ui, domenų prekiautojui, kuris taip pat buvo užregistravęs tokius adresus, kaip goldenarches.co.uk, bigbrothertv.co.uk ir beverlyhillscop.co.uk.

Susisiekus, Mark‘as pasakė, kad „svarstytų nebent pardavimą, jeigu pasiūlymas būtų išskirtinis“.

Norint nugalėti tokioje ir panašiose bylose, reikia įvykdyti dvi sąlygas: turėti atitinkamas prekinio ženklo teises, o registruotas domenas turi būti naudojamas piktnaudžiaujamam turiniui. Ir būtent ieškovas turi įrodyti savo teisingumą, o ne atsakovas apsiginti.

Būtent ties antrąja sąlyga užkliuvo „Mastercard“. Ekspertai paskelbė, kad "maestro" yra bendrinis žodis, kilęs iš italų kalbos, o ponas Adams‘as nepadarė nieko, kas pakenktų „Mastercard“ verslui.

„Starbucks“ istorija

„Starbucks“, žinomam kavos tinklui, pradžioje irgi teko kovoti dėl domeno starbucks.co.uk. Šį kartą (tenka pripažinti - kaip ir daugumą kitų) laimėjo didysis verslas.

1992 m. susituokė pora, kurių pavardės buvo Starker‘is ir Bucknell‘ė. Vėliau jie pradėjo rašyti šeimos tinklaraštį, kurį pavadino "StarBuck Times".

Jų giminaitis netrukus užregistravo adresą starbucks.co.uk ir netruko įsiplieksti kivirčas tarp jo ir didžiausio pasaulio kavos tinklo.

1999 metais, netrukus po kompanijos atėjimo į Britanijos rinką, ją privertė sunerimti atradimas, kad minėtame puslapyje buvo šmeižiamas kompanijos verslas. Kompanijai kreipusis į „Nominet“, giminaitis teisinosi, neva minėta medžiaga buvo paskelbta „hakerių“, ir pašalino ją. Vis dėlto ekspertai nurodė, kad kaip puslapio savininkas, jis buvo atsakingas už turinį bei perleido domeną „Starbucks“.

„Ryanair“ istorija

Sudėtinga buvo praeitų metų istorija su ihateryanair.co.uk puslapio įkūrėju.

Svetainė rinko ir skelbė neigiamus keleivių atsiliepimus ir nuomones apie didžiausią Europos skrydžių kompaniją. „Nominet‘o“ paskirta ekspertė greitai pripažino, kad buvo pažeistos „Ryanair“ prekinio ženklo naudojimo teisės, nors vargu ar kas būtų patikėję, jog tai yra pačios kompanijos svetainė.

Kiek sudėtingiau buvo su piktnaudžiavimo įrodymu. „Ryanair“ turėjo įrodyti ne tik neigiamą puslapio poveikį kompanijai, bet ir įrodyti, kad jis buvo „nesąžiningas“. Ekspertė pabrėžė, kad laisvoje interneto erdvėje žmonės turi teisė reikšti savo nuomonę, jeigu ji nepažeidžia įstatymų, apie kompanijos paslaugas.

Kompanijos pastangos suvaldyti svetainės turinį netrukus buvo aprašomos dienraščių antraštėse. Tai ir buvo viena iš priežasčių, lėmusių kompanijai palankią baigtį. Puslapio savininkas Robert‘as Tyler‘is, ko gero, būtų laimėjęs bylą, jeigu ne savanaudiškas jo noras pasipelnyti iš staiga sukilusio svetainės populiarumo.

Jis pridėjo reklamų, kurios vedė į kelionių draudimo agentūros puslapį bei kitos oro linijų kompanijos svetainę, kuri buvo tiesioginė „Ryanair“ konkurentė. Būtent šis pasipelnymas buvo įvardytas kaip „nesąžiningas“, o domenas panaikintas.

Džiugu, kad bent Lietuvoje panašių istorijų nėra įvykę daug.

Pagal bbc.co.uk