Registracija - Pamiršote slaptažodį?


Get Adobe Flash player

Statistika

Vartotojų:

[1306]


Iš viso naujienų:

[2541]


Šiandien naujienų:

[1]


Komentarų forume:

[55]


Komentarų naujienuose:

[970]


Siuntinių:

[148]



Apklausa

Ar dalyvautumėte StarCraft II žaidimo turnyre?
Taip (13)
linija
Ne (12)
linija
Gal (0)
linija


Facebook

VirtualNET.LT on Facebook

Google Wallet testavime, tuo tarpu lietuviai jau pateikė savo - Mokipay

Parašė: Stil

   Data: 2011-10-30 11:02:19

    Kategorija: Mobilūs (Publikacijos)

Peržiūrų: 477

Kol „Google“ dar tik testuoja kur nors Amerikoje mokėjimo mobiliuoju telefonu paslaugą „Google Wallet“, lietuviai ėmė ir įgyvendino šią idėją: mūsų šalyje jau veikia mobilioji piniginė „Mokipay“. Užsukęs į „Mokipay“ buveinę Vilniuje iškart supranti, kad patekai tarp žmonių, tikinčių savo idėja ne mažiau nei kadaise Steve’as Jobsas su draugais pirmaisiais „Apple“ gyvavimo metais. Tačiau į garažą „Mokipay“ buveinė nepanaši. Greičiau primena kokį „Google“ biurą. Ypatinga pagarba „Mokipay“ prekės ženklui. Stilingas minimalistinis interjeras. Monitorius priešais įėjimą, skaičiuojantis aktyvių „Mokipay“ klientų skaičių. Administratorė, primygtinai siūlanti paskaitinėti „Verslo klasę“, kol direktorius baigs posėdį. Vidinė atmosfera byloja: „Mes susiruošėme eiti toli.“


„Facebook“ įkūrėjo bendravardis, „Mokipay“  įkūrėjas ir vadovas Markas Zbarskis (kartu ir gerai žinomos IT bendrovės ERP akcininkas), atrodo, darbo laiką skaičiuoja vos ne sekundėmis. Ir sugeba sudaryti įspūdį, kad ne tiki „Mokipay“ sėkme, bet tiesiog žino ją artėjant.


„Mes gana drąsūs“


Pagal aprašymą, Mokipay – tai mobiliojo atsiskaitymo sistema, veikianti NFC (angl. near field communication – ryšys mažame lauke) pagrindu. NFC technologija leidžia nustatyti vartotojo tapatybę, kai šis prideda telefono aparatą su „Mokipay“ lipduku prie nuskaitymo įrenginio. Sistema leidžia atsiskaityti įvairiose vietose (kavinėse, baruose, parduotuvėse), turint tik telefoną su „Mokipay“ lipduku.


Lipdukas – tai ne šiaip grožis, o NFC lustas. Taip, pasaulyje jau populiarėja telefonai su NFC lustais, bet kol dar jų sulauksi... Sprendimas juokingai paprastas: kodėl gi tiesiog nepriklijavus to NFC lusto prie telefono?


„Pasaulis jau seniai, gal kokius 4–5 metus, šneka, kad ateis laikas, kai mes už visas paslaugas galėsime atsiskaityti mobiliuoju telefonu, – pasakoja M. Zbarskis. – Iki tol dar nebuvo tinkamos technologijos ir infrastruktūros. Puikus, mums visiems gerai žinomas pavyzdys gali būti elektromobiliai. Lyg ir jau yra technologijos, visos galimybės naudotis, Bet proveržis kažkodėl neįvyksta. Nes niekas dar nesugalvoja veikiančio verslo modelio, o kai kuriose rinkose investavusieji į tradicinių automobilių pramonę smarkiai priešinasi – suprantama, nori, kad atsipirktų jų kapitalinės investicijos.“


Panaši padėtis, pasak M. Zbarskio, yra ir mobiliojo atsiskaitymo srityje. Visos technologijos jau parengtos, bet tokioms bendrovėms kaip „Visa“, „MasterCard“, „American Express“ nenaudinga atsitraukti nuo jų pagrindinio verslo modelio, t. y. uždirbti iš pinigų pervedimo apmokestinimo visame pasaulyje. „Tai yra milijardai, trilijonai dolerių, – sako M. Zbarskis. – Todėl nauji sprendimai, nors ir natūralūs bei patogūs, nėra išleidžiami.“


„Mes gana drąsūs: kiti kalba, o mes darome, – be šypsenos sako „Mokipay“ įkūrėjas. – „Visa“ teigė, kad judės mokėjimo mobiliuoju telefonu linkme, „MasterCard“, „American Express“ ir „PayPal“ jai antrino, bet to sulauksime galbūt tik kitų metų vidury ar pabaigoje. O rinkoje tokia padėtis, kad daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mobiliųjų telefonų skverbtis – per 100 procentų.  O išmanusis telefonas tampa pagrindiniu ir darbo, ir laisvalaikio pagalbininku. Tai visiškai nauji potyriai, prieš kokį trejetą metų jie nebuvo realūs.


„Suprasdami visa tai, prieš pusantrų metų nusprendėme investuoti į platformos kūrimą, – tęsia M. Zbarskis. – Dabar jau rengiamės platformos išleidimui JAV – šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Mūsų tikslas – būti kokia dešimta mobiliojo mokėjimo kompanija pasaulyje. Arba prisijungti prie didesnių partnerių, arba turėti savo rinką. Bet kokiu atveju Lietuva – dar ne ta rinka, kurioje galima greitai rasti milijoną vartotojų. Bet strategiją pakoregavo Europos krepšinio čempionatas – krepšinio federacija labai noriai ir aktyviai prisidėjo, kad vyktų atsiskaitymas mobiliuoju telefonu čempionato rungtynių arenose. Dėl laiko stokos neįgyvendinome aibės kitų dalykų, kurie įmanomi mobiliojo mokėjimo sistemoje. Pavyzdžiui, ją galima integruoti su miesto kortele, paversti viešojo transporto bilietu. Bet tai yra tik laiko klausimas, na, dar sąnaudų ir integracijos. Atsiskaitymas visose arenose ir pramogų zonose prie jų, prie arenų įrengtuose restoranuose – tai jau nemažai. O jei prisijungs vienas ar keli prekybos tinklai, tai platformos skverbtis bus tikrai nebloga. Jei mums pasiseks tai, ką planuojame per Europos krepšinio čempionatą, bus pirmas atvejis pasaulyje, kai Lietuvos verslas savo šalyje įgyvendina tokio tipo projektą.“



Lipdukas – laikinas sprendimas


a


„Mokipay“ vadovas pats pademonstruoja, kaip galima sumokėti mobiliuoju telefonu: pakanka priešais nuskaitymo įrenginį kelių centimetrų atstumu palaikyti telefoną su lipduku – ir viskas. Jei atsiskaitymo suma didesnė nei 10 litų – tada dar reikia telefone įvesti apsaugos kodą.


Tačiau įsigyti „Mokipay“ lipduką nėra itin paprasta. Pirmiesiems vartotojams lipdukai buvo dalinami susitikimuose, apie juos „Mokipay“ pranešdavo per „Facebook“ (beje, vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip verslui panaudoti socialinį tinklą). Vėliau aktyvūs „Mokipay“ vartotojai galėjo suteikti kvietimus savo draugams. Ateityje įsigijimo vietų daugės. Akivaizdu, kad „Mokipay“ stengiasi išvengti vartotojų bumo ir sistemos apkrovą didinti tolygiai.


Lipduką su lustu galima ne tik priklijuoti prie telefono nugarėlės. Jei tik telpa – galima dėti į vidų, prie baterijos. Lipdukai bus mažesni, žada M. Zbarskis. Beje, galima ir išvis neklijuoti to lipduko: viena ranka mosteli lipduku priešais nuskaitymo įrenginį, kita – mobiliuoju telefonu suvedi apsaugos kodą, jei to prašoma. Lipduko forma – tiesiog dėl patogumo. Tai laikinas sprendimas, nes jau kitąmet bus pagaminta 500 mln. telefonų, jie turės įmontuotą NFC lustą. Lipduko luste saugomas tik vartotojo ID numeris, visa kita informacija – serveriuose.


Iš kur atsiranda tie pinigai, kuriais atsiskaito „Mokipay“ vartotojas? Ne, jie nepridedami prie mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos klientui. „Bus keli „Mokipay“ sąskaitos pildymo būdai, – paaiškina M. Zbarskis. – Vienas – tai išankstinio apmokėjimo paslauga, veiksianti čempionato metu. Jums reikia papildyti „Mokipay“ sąskaitą, tai patogu padaryti internetu iš banko sąskaitos „Banklink“ pavedimu. O vėliau „Mokipay“ sąskaita bus prijungta ir tiesiogiai prie banko sąskaitos, kaip įprasta mokėjimo kortelė. Lietuviams padarėme, kad galėtų papildyti iš visų bankų sąskaitų, čempionate apsilankysiantiems užsieniečiams – kad galėtų prijungti savo „Paypal“ sąskaitą arba kredito kortelę.“


„Mokipay“ įkūrėjas tvirtina, kad atsiskaityti mobiliaisiais telefonais – saugu. Rizika pametus telefoną su „Mokipay“ lipduku – tokia pati, kaip ir pametus piniginę. „Jūs joje greičiausiai neberasite visų pinigų, – sako M. Zbarskis. – Jei piniginėje buvo mokėjimo  kortelės – ką darote? Blokuojate jas. Pametate telefoną – irgi blokuojate. Procesas tas pats. Skambinate mobiliojo ryšio operatoriui, sakote, kad netekote telefono, tada jis iškart blokuojamas. Daugiausia, ką gali padaryti telefono vagis, tai vieną kartą sumokėti 10 litų, nes iki šios sumos neteikia patvirtinimo apsaugos kodu.“


„Tested in Lithuania“


„Mokipay“ nėra ne pelno siekianti organizacija. Iš ko gi jie uždirba?


„Dėl tokių klausimų nelabai norėjome startuoti Lietuvoje, nes mūsų valstybėje, deja, kol kas labiau orientuojamasi į trumpalaikį pelną, dauguma įmonių veikia „perku-parduodu“ principu, beveik negalvojama apie ilgalaikės vertės projektus, – sako M. Zbarskis. – „Mokipay“ yra  ilgalaikės vertės kūrimo projektas, pirmasis toks pasaulyje pagal savo apimtį. O įmonės vertė kils tiek, kiek vystysis mobiliojo mokėjimo rinka, svarbu, kokią dalį mes joje užimsime. Pasaulyje prognozuojama kitų metų mobiliojo atsiskaitymo suma jau yra 540 milijardų JAV dolerių, jeigu mes šiame versle užimsime vieną ar du procentus, atitinkama bus ir mūsų bendrovės vertė. Taigi, šiuo metu investuojame, kad kurtume vertę ir produktą, o su juo galėsime judėti į kitas šalis. Pagaliau galbūt produktu susidomės „Visa“ ar „MasterCard“ arba  kitos bendrovės, kurios neturės tokių išvystytų technologijų kaip mūsiškė.“


„Be abejo, šnekamės ir su bankais, ir su mobiliojo ryšio operatoriais, iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, iš ko gi galime uždirbti, – tęsia M. Zbarskis. – Tačiau šiuo metu mes investuojame, mums dabar yra svarbu galutinai patikrinti pačios platformos veikimą. Mūsų tikslas – metų pabaigoje turėti mažiausiai  100 tūkst. vartotojų Lietuvoje, kad jie patogiai, sklandžiai ir greitai atsiskaitytų mobiliuoju telefonu. Bet negaliu dabar pasakyti, kad uždirbsime iš pavedimų tarpininkavimo, iš papildomų paslaugų klientui ir pan. Tokių verslo modelių dar iki galo nesuderinome.“


Tolesni „Mokipay“ planai krypsta į Vakarų Europą. „Rytų Europos šalyse jau pradėjome žvalgytis, nes ten vėliausiai atėjo „Visa“, „MasterCard“ ir visi kiti, – sako M. Zbarskis. –Žengsime į buvusią Sovietų Sąjungą. Ten mes matome didžiulę rinką ir didelį mobiliojo atsiskaitymo potencialą. Lygiagrečiai einame ir į Vakarų Europą, ir į buvusias Sovietų Sąjungos šalis, Lenkiją. Dabar mums reikia užimti rinkas, iki metų pabaigos ketiname išplėsti tinklą per Baltijos ir Skandinavijos šalis. Be abejo, domina ir rimtesnės rinkos – Vokietija, Prancūzija. Ieškome partnerių, kad ten judėtume.“


Lietuva tokiame ambicijų sąraše atrodo gan kukliai. „Tai, ką dabar darome Lietuvoje, sunku būtų pavadinti bandomuoju projektu, nes atsiskaitoma realiai. Tačiau pasauliniu mastu – taip, tai bandymas“, – pripažįsta M. Zbarskis.


Kitose šalyse „Mokipay“ savo pakuočių su lipdukais dar nėra siūlę, tačiau, pasak vadovo, tai įvyks artimiausią mėnesį. O kurioje šalyje konkrečiai – dar nenorima atskleisti.


Vienas iš pagrindinių „Mokipay“ taikinių – JAV. „Jeigu nori turėti tarptautinį produktą, JAV negali ignoruoti, – įsitikinęs M. Zbarskis. – Bet į JAV eisime su specializuotu produktu, skirtu vaikų atsiskaitymui. Tai patogesnis būdas duoti jiems kiekvienai dienai kišenpinigių, už juos negalima įsigyti nei narkotikų, nei ko nors panašaus. Jau vyksta pokalbiai su Kalifornijos mokyklomis.“


Šiuo metu „Mokipay“ turi 30 darbuotojų, o iki metų pabaigos vien Lietuvoje ketina išsiplėsti iki 250 žmonių.




a




Imli ateičiai


Po visų vadovo pasakojimų liko vienas klausimas: ir vis dėlto, kuo „Mokipay“ geresnė už paprastą, įprastą, patogią ir saugią mokėjimo kortelę?


„Man labai dažnai užduoda šį klausimą, – atsidūsta M. Zbarskis. – Čia tas pats, kaip klausti, o kodėl jūs nesinešiojate stacionariojo telefono ir neprijungiate jo prie lizdo ten, kur nueinate ir norite paskambinti? „Mokipay“ yra naujas patogumo lygmuo, kita gyvenimo patirtis. Su „Mokipay“ programėle telefonui aš tiksliai žinau, kiek pinigų yra mano sąskaitoje prieš atsiskaitydamas restorane ar bet kur, „Mokipay“ man pasako, kur man suteikiamos nuolaidos, man nereikia nešiotis lojalumo kortelių, su ja aš puikiai žinau, kad jei sumokėsiu 50 Lt „Cozy“, tai tapsiu VIP, turėsiu platininį lygį. Kur yra mano draugai šiuo metu? Pasižiūriu „Mokipay“ telefono programėlėje – aha, jie terasoje, tai gal ir aš ten einu. Jūsų mokėjimo kortelė to tikrai neleis padaryti. Tai kitas gyvenimo etapas. Bankų ir finansų sektoriai yra beviltiškai atsilikę nuo dabartinių gyvenimo aktualijų. Su telefonu galite išsirinkti viešbutį, užsakyti ir atsiskaityti, žinoti, kur jūsų draugai, ką jie veikia šiuo metu, kiek jūsų sąskaitoje pinigų. O su kortele – reikia ieškoti bankomato, bet jūsų kortelė nepasakys, kur tą bankomatą rasti. „Mokipay“ nėra tik mokėjimo priemonė. Tai ir įėjimo į krepšinio čempionato arenas kontrolė, ir transporto bilietas, ir miesto kortelė, ir lojalumo kortelė. Visa tai galima į ją integruoti. Turime apie 40 funkcijų, bet jų tiesiog nediegiame  pirmame etape. Tiesiog stengiamės, kad viskas iš karto neišgąsdintų vartotojų.“


Straipsnis publikuotas žurnalo "Verslo klasė" rugsėjo mėnesio numeryje.





  Twitter